žibėti

žibė́ti, žìba, -ė́jo intr. KBII169, K, NdŽ; SD¹74,75,177, SD137,272,358, H180, CII148, R, R178,424, MŽ325, Sut, N, LL9, ŠT366 1. intr. švytėti àtmušama šviesa; žvilgėti savo lygiu paviršiumi, spindėti, tviskėti: Ginklai žibė́jo saulės spinduliuose KI547. Ne zerkolas žiba SD73. Svidu, žibu, tvasku, skaistinuosi SD³157. Akmuo brangus, labai žibąs, skaistus adamas (deimantas) yra ižmintis Dievo SPII215. Visa bažnyčia až žìba Rod. Pentinai žibė́ti tura, kardas žibė́ti tura, šautuvas žibė́ti tura Sd. Plėškių sagčiai ir ringės buvo žìbanti ir būdavo šveičiami kaskart Plšk. Ant galvos blizga žiba karūna žvaizdėta D.Pošk. Raudonai žibąs I. Auksu žibąs S.Dauk. Ypačiai kaipo jaspio akmuo bežibąs kaipo krištolas Ch¹Apr21,11. Virdulį nušveitė, kad žìba kaip auksas Jnš. Jam reik, kad žibė́tų žiedas, o ne tei koks Jrb. Kardas auksu žibantỹsis J. Nu ir aštri piela, tik žiba dantys Šlvn. Tik blizga, tik žìba tas katilelis, ir baigta Švnč. Danteliai žìba da prieky – tik penkiasdešimt aštuntus eina Klt. Atvažiuo[ja] vyresnybė, auksiniai guzikai, kinkymai visi žìba blizga Všv. Matydavos prieš saulę auksas žibė́davo, kryžius visas matydavos, Salako bažnyčia matydavos Slk. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai, jie mylimą Lietuvą gina Mair. Ar aš mačiau tuos žiedus, misliji, iš arti: matydavau tik, kad žibė́davo krautuvės lange pro stiklą Jrb. Va, vaikel, kokia tau graži titė: žìba tviska! Mžš. Pūką nukerpa milui, ka žìba, gražus Pš. Linų gražiausių iššukuoji, net žìba Šmn. Pluoštas geras kaip šilkinis, žìba, žiūrėk, kai šukuoji Kp. Sena, matyt, kad jau susdėvėjus [lininė staltiesė], vis tiek žìba Srj. Su [kuilių] iltims prosydavo, ka žìba tas kalnieriukas, ka žìba! PnmŽ. Alkūnės nuzulytos žìba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Juostelėm tokiom, raina, žìba visa [gyvatė] Kpč. Kitokia ir spalva, žìbanti – tos geležinės gyvatės Svn. Zelzino sparnuos yra žìbančios spalvos plūksnų Vb. Al’ graži ta plunksna, žìba visas kiemas Varn. Mačiau vieną kartą [kurmį], ale juodas, gražus, net žìba, ot kaunierius būt gražus Dg. Juoda buvo karvė, plaukas žibė́jo, tai buvo Blizgė Svn. Juodi arkliai, žìba – toki Drsk. Gražus arklys, inšertas, šerstis trumpa, žìba Brb. Avižų arklys kad gauna, plaukai žìba Jrb. Duok tam veršiui pieno, žibė̃s, kad ką nori Jrb. [Pyrago] plutą patepi [kiaušiniu], tai tokia graži, žìba PnmŽ. Va, iškėlė korį – medus žìba Kair. Sviesto tepa tiek plonai, kad vos tik žìba Brž. Grūdai čystūs, net žìba Aps. Reikia, kad miltai žibėtų, nebūtų padusę Vad. Jei žemė žiba, matyt, antšalas dar eina Gs. Mano tvartas molinis, net žìba Adm. Žolės buvo žìbančios (su rasos lašeliais), paroviau Drsk. Tyriausi rasos perliukai ant voratinklio siūlelių žiba saulėje lyg laumės juosta sp. Viršus [kazlėko] žìba, o apačia su baltu pamušalu, tokie slidūs labai Šmn. Žilvitis tai žibančiaĩs lapais Brt. Vienas [sidabražolės lapo] šonas žalias, o kitas žiba Kpč. Prisipirkę degtinės, buteliai tik žìba Nj. Ištąsė raganą po laukus, tik kauleliai žìba! Rod. Savo peilį atrado da bežibant, betviskant, ale brolio peilį surūdijusį BsPI117(Tlž). Ir žibamų sagų gavau pirkti J.Jabl. Dūdos žibėjo šaltos ir kurčios A.Vaičiul. Viskas auksu, sidabru ir žemčiūgais žibėjo juose (namuose) S.Stan. Saulė švietė į vandenį, ir jis atrodė kaip žibantis auksas J.Balč. Šiaurvakariuose liūdnasis Rambynkalnis raudonai pilkai vakaro saulelėje žiba A1884,279. Smiltyje žibantiejie grūdeliai yra grynas putnagas A1883,75. Nevesk, broli, tu mergaitės žibančiu vainiku: žibąs josios vainikėlis – didi didžturtėlė (d.) J.Jabl. Aš nenoru tos mergytės žìbančiu vainiku BzF7. Jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai StnD12. Ir pamačiau margą dvarą žibančiais langaičiais RD107. Kur žìba žiedeliai, te žiūri berneliai JT460. Ant tavo rankelių žiedeliai žibėjo, o ant mano jauno – aštroji šoblelė LLDIII308(Lš). Jo drabužiai pasidarė žibantys ir labai balti kaip sniegas SkvMr9,2. Ir kaip saulė kėlėsi bei spindėjo ant anų auksinių skydų, pašvito, žibėjo visi kalnai BB1Mak6,39. Vorarykštė rodosi debesysa nulijus, šitaipo žibėjo apskritinai BBEz1,28. Vaikai Izraelio regėjo, jog oda jo veido žibėjo BB2Moz34,30. Tie veidą Dievo žibantį reg SGII107. Teipajag ir metu permainymo jo tėvas balse, sūnus kūne padeivintame, o dvasia š[ventoji] debesyje aname žibantimè DP259. ^ Auksas ir purve (purvyne Pln) žìba JT181. Auksas ir pelenuos žìba Šk, Trgn. Ne viskas yra auksas, kas žiba M. Ne visa auksas, kas auksu žiba LTR(Šl). Ne visa auksas, kas žiba, ir ne visa tatai žodis Dievo, ką ižg rašto privadžioja DP303. Žìba žibė́te, nėr kur dėti End. Kas žiba, tas traukia prš. Žiba kai žaltys J.Jabl. Žiba kap šilkas, bezda kap vilkas LTR(Lzd). Žìba lyg šunio pautai Klvr. Rengies rengies ir šūdu žibì Rod. Kap šūdas, tai ir šūdu žìba Rod. Žìba kai žaltys, ėda kai arklys (dalgis) Snt, LTR(Mrj, Alvt). Žìba dieną, žìba naktį (langas) Sch60, JT268, Ck, Lš. Vidury kupsto auksas žiba (dega ugnis) LTR(Šmk). Žìba kaip šilkas, kanda kaip vilkas (dilgėlė) Nm. Kas tai būtų per ponia? Šimtas ant jos drabužių, o kaip vėjas pučia, nuogas kūnas žiba (višta) Sim. Ateina pana šimtamarškinė, papučia vėjas, žiba šikinė (višta) LTR(Krsn). Ilgas kai cygelis, žiba kai špygelis (šarka) B658. Diedo karo (kliba Lp), bobos žìba (šulinys su svirtimi) Srj, Lzd, Lš. Nunešė žibantį, parnešė lašantį (ąsotis) Ds, Lš.

žibančiaĩ adv.; S.Dauk.

2. intr. MŽ švytėti savo šviesa; skaisčiai šviesti: Ugnis (saulė) žìba, bus diena Bn. Šviesybė žibanti, blizganti, spindžianti D.Pošk. Ryto tik dienelė pradėjo žibė́t, i musės užpuolė Lnkv. Ale dangus – led žìba – jokio debesiuko Žl. Saulė nežibės daugiaus CII408. Tegul jam žiba šilta saulelė S.Dauk. Net saulė gražiau žìba Pls. Pro miško kraštą žibėdama tviskėdama, lyg rasoj visa išsipraususi, linksma ir skaisti kilo saulė J.Paukš. Kamgi šviečia ir žiba žaibai? LTR(Lnkv). O žìba, o žìba visi vakarai [nuo žaibų] End. Rasi duobę ir jon žibančią šviesą, daug žibančių žvaigždžių (ps.) Pns. Žiūrėk, – sakau Baltrui, – ar tik ne žvaigždė žiba? J.Bil. Saulė žemai nusileidus ant žemių žibė́jo (d.) Ign. Saulutė vakarėlio leisdamos žibėjo LTR(Slk). Devynis rytus tai netekėsiu, o šį dešimtą miglon žibė́siu DrskD209. Aš pasiversiu aukso žvaigždele ir aš žibėsiu giedrią naktelę LTR(Lp). Žibėk, žaibeli, trenk, perkūnėli, nutrenk piktą vyrelį LTR(Vlkj). Ugnis žiba par langą J. Žìba ugnė, užeikim Drsk. Denga pirkia, žìba jau stogas Vlk. Kodė ta ugnis tei žìba? [p]Jrb. Užukaičiau puodą, ale kągi – vos tik bèžiba (dujos silpnai dega) Slm. O lempelytė mažiutė ant stalo žibė́davo, ka nesimato nieko LKT257(Grž). Žìba žarijos pečiuj Ps. Tokios šaknys gerai ir žìba – jose yra smalos Pc. Tai priskaldo kūlius baisiausius [balanų] ir jas džiovina, ba jos nežibė̃s, kap žalios Kč. Jei špigos žibėtų, tai žvakių nepirktų (juok.) Lzd. Lempos išneštos [į lauką] nelabai žìba Kč. Prisuk lempą, kad tik žibė́tų Ds. Kada žìba, kada nèžiba [elektra] Žg. Balana gi tuoj sudega, reikia kita degt, o lempelytė žìba ir žìba Sld. Prisipylė kokion bonkutėn nuog rašalo [žibalo], ir degė – jiem bile žìba Kpč. Išvien tik žìba ir žìba, degydavo stebules [per Jonines] Alz. Pamatė ugnį žìbančią nakčia (ps.) LKT376(Prl). Pamačiau, kad žiba jūs, ir užėjau Rdm. Kaip ji pamatė, kad žìba [žiburys], tai ir ejo an tą pusę Svn. Vakaras, jau žiburiai žìba, o kiek man kilometrų reikia grįžt Klvr. Vakare par Vėlines pridega žvakių ant kapų, tai žìba, tik žìba visur Šmn. Vakare matydavo i šviesą, ka žìba (apie klaidžiojančias ugneles) Grž. Vabaliukai (jonvabaliai) kaip ugnelės, kitas žalsvas, kitas gelsvas, mažučiai, o kiek jie galia žibė́t Svn. Žiba [jonvabaliai] vakare, labai matos, o kita pusė tokia kirmėlėlė Grž. Ugnelė žìba, piningai dega, o ka nueisi į tą vietą, ten vabaliukai švieta Pp. Vidury miško žiba kokia ugnukė kap saulė Dg. Žìba žiburys ant vieno kapo, eisiu dar artyn pažiūrėt Snt. Žvakės tai žibė́davo [prie mirusio] Vs. Viename lange Daubariškio per visą naktį šviesa žibėjo Vrp1889,132. Tę žìba Vištyčio žiburiai Všt. Kliudė akmenėlį, ugnelė žibė́jo DrskD246. Iš po žirgo kanopelių ugnelė žibėjo LLDII153(Ad). Kur žìba žiburėliai (d.) Lz. Oi žìba žiburėlis kap aukso liktorėlis LTR(Grv). Žibėk, žėrėk, tėvų sodybos žiburėli, ugnelė tavo te per amžius neužges B.Braz. Nei uždega žvakės ir deda ją po saiku, bet ant liktoriaus, o žiba visiems, kurie yra namuose BtMt5,15. Žìba kap vilko akytė [balana žibintyje] Kb. Žiba kaip vilko akis [lempelė] Ds. Jūs turit stovėt, kap žvakės žibė́t Mrj. Dieną kaip lelijėlė žydėjo, naktį kaip mėnulis žibėjo V.Krėv. Antru kvietku žydėjo – kap mėnulis žibėjo TDrIV18(Vlk). Saulė visada žiba, žvaizdės ir mėnuo – nes teip Dievas įsakė SPI263. Žvaizdė šviesi žibėjo, per mierą šviesę leido PK154. Saulė savo vieta eiti ir mėnuo žib tamsią naktį Mž176. Eš dangų uždengsiu ir jo žvaigzdes aptamsinsiu, ir saulę debesimis aptrauksiu bei mėnuo nežibės BBEz32,7. Jame (žodyje) gyvata buvo, o gyvata buvo šviesumu žmonių, o šviesumas tamsumuose žiba DP42. Ašjan esmi šaknis ir plemė Dovydo, žibanti aušros žvaizdė Ch¹Apr22,16. | prk.: Žibės teisieji, kurie vykdė teisybę – žibės kaip žvaigždės per nesibaigiančius amžius J.Gruš. Žibė́j[o] Lietuva net ingi Subatnyką, ingi Žemislavą Dv. Tegul juodu žiba mūsų atmintyje ir rodo mums kelią V.Kudir. Būčiau žaliavus kaip rūtų šakelė, būčiau žibėjus kaip danguj žvaigždelė LTR(Brž). Per dvarelį ėjo [mergelė], kai saulė žibėjo LTR(Mrj). Tol tu jauna žibėjai, kol vainiką turėjai LTR(Mrk). Tuomet teisieji žibės kaipo saulė karalystėj tėvo jų Ch¹Mt13,43. Čionai jis … žibės kaip saulė šviesi Mž414. Nū po dešinės žibi Dievo tėvo Mž259. Ženklai žiba išminties didžios Mž153. Težibi visados geruose darbuose šviesa mūsų DP556. Džiaugsmas dūšių mūsų begul nū ėdžiosu, žib kaip skaisti saulelė gimdyvės sterblėje žmogus bei Dievas ChG72. Ir pigesn’ šviesumui tapt tamsumu. O neg nežibė́t krikščioni DP559. Tad ir mes parodysimės garbėje ir žibė́sime kaip saulė karalystoje dangaus DP86.

žìbamai adv. KŽ.

3. tr., intr. laikyti, deginti žiburį, žibinti: Tėvas darė [balanas], o aš žibė́[ja]u Kli. Mes (vaikai) žibė́davom balanais, krapštydavom balanus Prng. Aš žibė́davau balana, kap vyrai kortom grodavo Dglš. Ateis kriaučius ar šiaučius, ir reikia jam žibė́tie Mšg. Žibė́jom tais balanas: balanos galą uždegi, ir žibė́jom Brb. Žmonės vakarais dar žibė́davo Mrs. Visi jau lempom žibė́jo, o pas mus elektros nebuvo Srj. Neprismenu, kad kas būt žvakę žibė́jęs Kpč. Už kriaučiuko netekėsiu: jam žibėtie nemokėsiu LLDII397(Kls). Aš kad vyriškas būčia, pasiūčia čebatus kap regė[ja]u, būdo, žibù i regiu Švnč. Aš žinau, kap audžia sietus, ba aš tada žibė́jau Vlk. ^ Keturi kulia, du žiba, daugiaus kaip tūkstantis švilpia (arklio kojos, akys, karčiai bėgant) LTR. 4. intr. švytėti, blizgėti (apie akis): Tik žìba akes, kap žiūro Vrn. Vilko ir akys žibamos J.Jabl. Katino akys tamsė[je] žìba Pln. Išsidirbo vaikas kaip paršas, akys tik žìba Kp. Akys kaip žarijos, tik žìba vien Vkš. Ar karščio turi, kad teip žìba akys Ėr. Gal ar vilkas, ar kas: žìba gi su akim Lel. Bijojau kap vilko žìbančiomi akimi, Dieve gelbėk! Vžn. ^ Žiba kaip vilko akys PPr442. Šuva šika, akys žìba Plv. Vilko akys ir naktį žìba JT297. Žìba akes kap velniuko (labai geidulingas) Drsk. Vagio akys nèžiba Rmš. 5. intr. Slk, Sdk būti šiek tiek matomam, išdygusiam, žybsoti: Po lietui pradė[jo] žibė́t jau [runkeliai] Brb. Saločiai žìba be galo gražiai Prk. Kopūsčiukai tik biškį žìba, o bulbos geltonos geltonos Aln. Balokšniuose jau žìba žolelė Pg. Kai jau žolelė pradėjo žibė́t, einam ganyt Trgn. Žiba žolelė prie graužynėlio, slauna mergelė prie motinėlės (d.) Sdk. 6. intr. būti ryškiai matomam, šviesiam, spalvingam: Prie Novos žìba stubytė (geltonai dažyta) Snt. Pas mane da šiek tiek galima suskaičiuot [obuolių], da žìba žìba Kvr. Kur žibutės? – Ė tamsumoj nèžiba Švnč. Ar dar žìba ten koks seredėlis? Lš. Pakeičia gėlytėm vandenį, sako, žibė̃s gražiau, žydės gražiau Vlk. Mislijau, kad ryto saulė tekėjo – rūtų šakelė galvoj žibėjo LMD(Šl). Plaukai visiškai nuslinkę, tik paausiuos žibėjo kelios žilos kuokštos S.Zob. 7. intr. prk. būti su skyle, žiojėti: Pamatai kiauri žìba Jd. Jei ir žibės kur skylukė terp dronyčių, bet lietus nigdi neprilis Kpč. Pasieny, kiaulių išknistam ir vištų išpurtintam, žibėjo plyšiai V.Krėv. Kliba ir žìba lieptas, tai keturpėsčia perlindau Drsk. Užpenčiai žiba, užsisiūtai Kpč. 8. intr. prk. puikiai atrodyti: Daba žìba žibė́te tos trobos LKT54(Trk). Nameliukas tik žìba kap sklėnyčia Dglš. Ka te aš gyvenčia, mano žibė́t viskas Mžš. Ką jis tik padaro, tai net žìba Mrj. Žìbančius paminklus ir vyru, ir tėvam pastatėm, žìba žìba Brš. Dukrele, atsimink – iš motinos darbo žibì Mrj. Žìbantis buvo, gražus [divonas] Kdn. Ir duota yra jai, idant būtų apvilkta čysta ir žibančia (gražia drobe) Ch¹Apr19,8. Būdavo, išskalbsiu, išdarysiu, ateina mergučės į būrį, žìba Skr. Mato tie kavalieriai, ka gražiausis sijonas, žibą̃s Žr. Yr išdygusi obelė: ka žìba visas dangus, švita visi pašaliai Šts. Pas tą agronomą teip švariai apdirbti laukai, tai kaip pernai sėti rugiai, tai va taip ir žiba ta kalvelė, kalvelėj jokios piktžolės, nieko Slm. Takai buvo išgracuoti, žibė́jo viskas Brš. Dar̃ ar yra tvarka? – Nèžibam Brš. O tie reikalai ne tokie jau žibantys, kaip tu įsivaizduoji S.Čiurl. Nelaukiu svečių žibančių nei kanklužių skambančių, laukiu brolelio parjojančio (d.) J.Jabl. [Moterys] drauge su vyrais ruošiasi į darbą ir darbais pradeda žibėti Vrp1889,72. Viskas turi žibėtinai žibėti I.Simon. Žibėte žibėti turi dukters visas kraitis rš. Pas mane drabužių net žìba, neyra sẽnai kur išeit Drsk.

žibančiaĩ adv.: Dabar nušvies (nušveis) visus pašalius žibančiaĩ Užv.

9. intr. Dglš, Krč prk. pajėgti matyti, regėti: Ir akes jau nèžiba gerai, ir sylos nėra Rod. Da akys žìba, o ausys atsakė Jrb. Šitoj [akis] kap nieko neregiu, biskį tik žìba Kpč. Akys jau nèžiba ir kojos jau nenešioja Nmč. 10. intr. prk. išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Akys žibėjo drąsa ir pasitikėjimu J.Bil. Jų veidai liepsnojo džiaugsmu, ir akys žibėte žibėjo A.Vencl. Teip linksmas, tik akytės žiba, kaip [dovaną] pamatė Mžš. Jau tavo akes ne tep žìba, kap reikia Drsk. Kap tu durnas, net akys žiba Dkš. Juodos jo akys žibėjo sąžinės ramumu Žem. [Grėtė] negali užmiršti anų iš po raudonvyšnės skrybėlės kerštu žibančių akių I.Simon. Šviesybe aiškia jo akys žibėjo, o rankas tartum prie maldos sudėjo rš. Tik ant veidų darbinykų linksmybė žibėjo, nes buvo tai pabaiga sunkių darbų, duonos skalsa ir atilsio dienos Vrp1889,115.

◊ ãkys kaktojè žìba Vrt, Arm yra gyvas: Darbuju, kolei ãkes kãktoj žìba LKT383(Knv). Jiej visi kerštavojo, kad dar gyveni, kad dar ãkes kãkton žìba Kč.

ãkys žìba

1. labai geidžia: Žìba ãkes, duok išgert Rtn. Žmogus nori turėt, ãkes žìba Drsk. Į mergas jo ãkys žìba Jd. O ano ãkys žibė́jo kaip velnio tą vakarą End.

2. yra gyvas: Kol ãkys žìba, dirbu, kiek sveikata leidžia Vlkv. Kol ãkys žìba, tol eina, nors ir griūdama Krč. Ji ir trepsės, kol ãkys žibė̃s Šk. O ką, reik gyvęt, kol ãkys žìba, reik gyvęt Plk.

tìk ãkys žìba labai menkas, liesas: Ligonio tìk ãkes žibė́jo Knv. Menčinas su gyvuliais, tìk ãkes žìba Mrc.

\ žibėti; atžibėti; įžibėti; išžibėti; nužibėti; pažibėti; paržibėti; peržibėti; pražibėti; prižibėti; sužibėti; užžibėti